Pjemontas garsus ne tik puikiu šokoladu ar sodriaisiais vynais.
Šiame regione esantis Albos miestas, išgarsėjo kasmetiniu baltųjų trumų festivaliu vykstančiu rudenį, kuomet uždera brangiausiu laikomas trumų porūšis.
Trumus pasaulyje išpopuliarino būtent iš Albos kilęs restoranų savininkas Giacomo Morra, šį delikatesą dovanojęs tokioms iškilioms tuometinėms asmenybėms kaip W. Churchill, M. Monroe, A. Hitchcock ir visai eilei JAV prezidentų.
1929-aisiais Morra įtikino vietos valdžią surengti pirmąją mugę, kuri iki šių dienų vyksta spalio bei lapkričio savaitgaliais ir traukia gurmanus iš viso pasaulio. Tačiau, jei kelionė į Italiją nedera su jūsų planais, gurmanišką šventę iškelti visada padės ILVENTO.
„Gianduja“ – šokoladinių kremų istorijos ištakos.
Napoleonui paskelbus kontinentinę blokadą Britanijos prekėms, Europą ištiko kakavos trūkumas. Išradingasis Turino konditeris Michele Prochet nusprendė šią problemą išspręsti maišydamas šokoladą su 30% lazdyno riešutų pasta, o naująjį skanėstą pavadino „gianduja“, populiarios Turino karnavalinės kaukės vardu.
Šiam istoriniam saldumynui pagaminti buvo naudojami išskirtinai Pjemonto lazdyno riešutai arba „Tonda Gentile Trilobata“, iki šiol pripažįstami geriausiais pasaulyje.
Geografine nuoroda apsaugoti lazdyno riešutai šiandien naudojami „SLITTI“ šokoladiniuose kremuose, kartu su ypatinga 37-38% kakava.
Kaip trumai priartina mus prie Japonijos?
Ypatingas trumų skonis yra susijęs su dideliu kiekiu natūraliai susidarančių glutamo aminorūgščių, intensyviai stimuliuojančiu mūsų skonio receptorius. Šis kompleksiškas sūrumo, pikantiškumo ir „mėsiškumo“ derinys tapo penktuoju pagrindiniu skoniu UMAMI.
Japoniškų žodžių „umai“ (gardus) ir „mi“ (esencija) kombinacija apibūdina skonį būdingą Azijos virtuvės produktams: dumbliai, soja, jūros gėrybės ir žuvys, ypač jų sultiniai. Kita produktų kategorija turtinga UMAMI charakteriu yra grybai, o šiuo klausimu trumai nukonkuruoja netgi garsiuosius pusbrolius iš rytų shiitake.
Sunku susikaupti ir sėsti prie knygų? Griebkite juodojo šokolado.
– Kakavoje esantis teobrominas kartu su nedideliu kiekiu kofeino stimuliuoja smegenų veiklą, gerina nuotaiką, tačiau netrikdo miego.
– Šokoladas padės suvaldyti ir dėl atsiskaitymų kylantį stresą, nes didelis magnio, vario ir kitų mineralų kiekis teigiamai veikia nervų sistemą. Giliai įkvėpkite perlaužto šokolado aromato – eterinių aliejų gausa nuteiks raminančiai.
– Reguliariai vartojant kokybišką juodąjį šokoladą organizmas bus aprūpintas riebiosiomis rūgštimis, atsakingomis už sklandžias intelektines ir emocines funkcijas.
Ar „tikras“ šokoladas turi būti be priedų?
Nors kokybiška kakava ir žiupsnelis cukraus yra svarbiausios gero šokolado sudedamosios dalys, tačiau pasimėgauti šokoladu su priedais – jokia nuodėmė, jei atsižvelgiama į jų kiekį ir kokybę.
– Venkite šokolado su ilgu ingredientų sąrašu – daugiau nei viena eilutė yra prastas ženklas.
– Atkreipkite dėmesį ar naudojamas tikras vanilės ektraktas ar tik jos kvapioji medžiaga.
– Sojų lecitinas nekeičia produkto skoninių savybių, todėl kartais naudojamas netgi aukštos klasės meistrų, norint pagerinti emulsinimo procesą.
Riešutai, prieskoniai, vaisiai ir kiti natūralūs ingredientai – viskas ko pakanka pabrėžti natūralų šokolado skonį, nekeičiant jo kokybinių savybių.
Mėgstate pienišką? ILVENTO lentynose rasite tamsaus ir švelnaus pieniško šokolado plytelių.
Kaip ir sufleruoja pavadinimas – tamsus pieniškas šokoladas turi didesnį kakavos masės procentą, todėl išlaikomas išraiškingas kakavos skonis bei aromatas.
Tokio šokolado gamybai tinka ne tik karvių pienas, kaip pastebėjo italų gamintojai DOMORI, sukūrę tobulą skonių harmoniją, derindami intensyvią Dramblio kaulo kranto kakavą su kreminiu kokosų pienu.
Tartuflanghe aliejus su baltaisiais trumais – tikras auksas jūsų virtuvėje.
Būtent tai reiškia jo itališkas pavadinimas „ORO IN CUCINA“, o auksiniu jis laikomas dėl dviejų ir vienintelių ingredientų: natūralių trumų bei aukščiausios kokybės alyvuogių aliejaus 🫒
Dauguma aliejų su trumais yra tiesiog aromatizuoti sintetinėmis medžiagos ir jų mišiniais, tačiau Tartuflanghe naudoja tik liofilizuotus vasarinius trumus ir jų natūralų ekstraktą.
Trumai užpilami tyru, ankstyvo derliaus aliejumi, kurio natūralūs vaisiški poskoniai puikiai dera su subtiliu vasarinių trumų skoniu.
Šio koncentruoto produkto užtenka visiškai nedaug, tad naudokite kaip baigiamąjį akcentą patiekalams gardinti.
Jau daugiau nei 400 metų europiečiai gali mėgautis šiuo skanėstu, kadaise buvusiu išskirtinai karališka privilegija.
Bėgant šimtmečiams šis produktas išgyveno daug transformacijų, todėl šiandien aktualus klausimas – kaip išsirinkti išies gerą šokoladą ir karališkai juo pasimėgauti?
– Kokybiškam juodajam šokoladui tereikia geros KAKAVOS ir šiek tiek cukraus. Kuo didesnis kakavos procentas, tuo šokoladas bus skalsesnis, vadinasi galėsite juo mėgautis ilgai ir be jokios sąžinės graužaties.
– Alergija šokoladui dažniausiai susijusi visai ne su šokoladu – ją lemia nekokybiški kakavos mišiniai, kuriuose randami ir pelėsiai, ir vabzdžių ar gyvūnų liekanos.
– CRIOLLO kakavos pupelės vertinamos kaip vienos geriausių pasaulyje, dėl savo išraiškingos ir įvairios skoninės gamos – puikiai tiks norintiems atrasti autentišką kakavos skonį.
Įsigiję tokio šokolado, neskubėkite jo kramtyti – palaikykite gabalėlį tarp pirštų ir uoskite, o paskui jau dėkite ant liežuvio ir palikite tirpti. Kokybiškas šokoladas džiugins gomurį išliekančiais poskoniais dar visą valandą, ar net daugiau.
Karštis + šokoladas = mažiau skonio. Vasariškai pakilus termometrų stulpeliams, skubame pasidalinti, kodėl šaldytuvas, kaip ir karšta saulė, nėra geriausi kokybiško šokolado bičiuliai.
Temperatūros pokyčiai skatina kakavos sviesto kristalų susidarymą paviršiuje, dėl ko šokoladas pasidengia pilkomis apnašomis. Nors šis reiškinys iš esmės neturi įtakos šokolado kokybei, tačiau tai gali lemti suprastėjusias skonines bei struktūrines savybes.
Norintiems patirti pilną šokolado degustacijos malonumą, rekomenduojame jį laikyti 16-20oC temperatūroje, o prieš ragaujant trumpai pašildyti rankose – taip atsiskleis subtiliausi aromatai, o tekstūra primins šilko švelnumą.
Taip pat, būkite atidūs ir siųsdamiesi šokoladą iš internetinių parduotuvių, mat transportavimo metu ištirpęs ir vėl sustingęs šokolado gabalėlis nebebus to paties skonio…
Kakavos miltelius gaminame iš kakavmedžio vaisiaus sėklų – ar žinote kaip atrodo visas procesas, kol kakavos pupelė virsta gabalėliu šokolado?
→ Sunokusio kakavos vaisiaus sėklos išimamos ir fermentuojamos, kitaip tariant, rauginamos. Taip pati sėkla įgauna skonines savybes.
→ Tuomet sėklos yra džiovinamos ir valomos.
→ Vėliau skrudinamos.
→ Išlukštenamos.
→ Smulkinamos.
→ Spaudžiamas kakavos sviestas.
→ Sumalus masę, likusią išspaudus kakavos sviestą gaunami kakavos milteliai.
Būtent iš kakavos sviesto ir kakavos miltelių toliau yra gaminami visi konditeriniai gaminiai. Įspūdingas kelias, tiesa?
Trumų aromatą atpažįsta jau kiekvienas, tačiau ar žinote kaip šie įnoringieji grybai auginami?
Kaip tik pavasarį yra sodinamos trumų plantacijos!
Pats trumų sodinimas yra gan unikalus – paruošiama puri, humuso prisotinta žemė į kurią šachmatine tvarka sodinami jauni ąžuoliukai. Medžių šaknys yra specialiai padengiamos trumų grybiena, arba sodinant medelius ant šaknų dedami susmulkinti trumų gabalėliai.
Visus metus plantaciją reikia atidžiai prižiūrėti – ravėti, purenti, drėkinti ir tręšti, palaikyti pastovias sąlygas augimui.
Trumai pradeda augti tik po 7-9 metų, tačiau derlių gausit ne mažiau kaip 30 metų!
Ar žinote, kodėl trumų paieškos dažniausiai vyksta būtent naktį?
Brangiausio pasaulyje grybo medžioklei, pasitelkiami dresuoti šunys, kiaulės ar net ožkos. Dažniausiai į paieškas išeinama tamsiuoju paros metu, kai trumų aromatas tampa intensyviausias ir gyvūnų neblaško jokie pašaliniai dirgikliai
Šokolado istorija Europoje
Visi žinome, kad Majai ir Actekai Šiaurės Amerikoje kakava jau mėgavosi prieš 3000 metų. Tačiau kakavos ir šokolado kelias į Europą nebuvo toks greitas ir paprastas.
→ Europą kakava pasiekė tik 1502 metais, kai Kristupas Kolumbas ketvirtosios savo kelionės metu atsivežė kakvos pupelių į Ispaniją. Nuo tada kartas nuo karto vis atsirasdavo paminėjimų apie karštą kakavos gėrimą su cinamonu ir vanile, kuriuo mėgaudavosi aristokratai Ispanijos kraštuose. Tačiau dėl sudėtingo produkcijos importavimo šokoladinio gėrimo mada Europoje plito labai lėtai.
→ 1657-aisiais prancūzas atidarė kakavos gėrimo parduotuvėlę, kur buvo galima nusipirkti kietą gabalėlį kakavos su cinamonu ir vanile, skirto ruošti karštą gėrimą. Tačiau jo kaina buvo didžiulė, prieinamas tik turtingiesiems. Tokie išskirtiniai šokolado namai Europos aristokratams radosi ir Amsterdame, Londone ir tapo populiariais laisvalaikio ir politikos klubais.
→ Maždaug 1700-aisiais anglai patobulino kakavos gėrimą įpildami pieno.
→ Taip pat anglijoje įvyko kakavos virsmas šokoladu, kai 1847-aisiais Fry and Sons pirmą kartą pagamino saldžią, kietą kakavos plytelę, kurią po tristešimtmečio patobulino Šveicaras Daniel Peter sujungdamas su pieno milteliais.
Šokolado plytelėmis ir pienišku šokoladu mėgaujamės dar palyginus nesenai, tačiau abejingų šiai kakavos magijai rasti būtų sunku!
Sunkiai rastume kitą tokį produktą, kuris taip apžavi savo ragautojus nuo pat pirmų kakavos ragavimų iki pat šių dienų!
Tad, kur ta šokolado paslaptis?
Toks šokoladas, kokį jį pažįstame šiandien, kietosios plytelės forma, atsirado vos 19-ame amžiuje, atsiradus tobulesniems gamybos įrankiams.
Tačiau kakavos pupelės daugybe skirtingų formų iki tol džiugindavo tiek senovės civilizacijas, tiek besikuriančią Europą ir Naująjį Pasaulį. Buvo naudojami kakavos milteliai, verdamas kakavos gėrimas, o kakavos pupelės atstodavo, netgi, valiutą!
Iki tokio šokolado, kokį pažįstame mes, teko palaukti dar porą šimtų metų – XIX amžiuje išradus kakavos presą, leidžiantį atskirti kakavos miltelius nuo kakavos sviesto ir pašalinti pastarojo perteklių, pradėtas gaminti kietasis šokoladas.
Moderniaisiais laikais taip pat pastebime šokolado ir kakavos vartojimo pokyčių.
Tobulėjant technologijoms mėgaujamasi vis natūralesniu šokoladu, šokoladai gaminami su kuo mažiau pridėtinių ingredientų, skonio priedų ir saldiklių, kad būtų atskleistas kuo natūralesnis skonis.
Susipažinkite su rūšiniu, išskirtiniu šokoladu www.ilvento.lt parduotuvėje!
Po beveik 4000 metų išlikti viliojančiu ir vis dar atrandamu. Šokolado magija.
Trumai – legendomis ir pasakomis apipinti požeminiai grybai, dievinami gurmanų ir užkariaujantys viso pasaulio virtuves.
Kelios jų rūšys laikomos prabangiausiu pasaulio delikatesu, bet kvapniųjų grybų populiarumas vis auga ir juos atranda namų šefai!
Trumams augti labiausiai tinka Viduržemio jūros regionų klimatas, kur šie grybai dažniausiai auga ąžuolų miškuose.
🇫🇷Prancūzijoje ir 🇮🇹Italijoje trumai taip pat yra auginami ir pramoniniu būdu, tačiau vis dar daugiausia jų yra natūraliai „sumedžiojami“ – specialiai dresiruoti šunys su varovais eina ieškoti trumų ir juos atsargiai iškasinėja iš 20 centimetrų gylio.
Skirtingų trumų rūšių sezonas yra skirtingu metu, tačiau nuo vasaros iki ankstyvo pavasario galite rasti šviežiausių gėrybių!
Garsus italų mikologas Carlas Vittadinis 19 amžiuje suklasifikavo ir smulkiai aprašė 65 trumų rūšis!
Štai kelios žymiausios trumų rūšys:
✔ Tuber melanosporum. Tai grynaveisliai juodieji trumai su baltomis gyslelėmis, pagrindinė Prancūzijos trumų veislė, auganti itin miškingoje Prancūzijos dalyje, Perigoro srityje, laikoma Trumų tėvyne. Labai stipraus ir išraiškingo skonio.
✔ Tuber brumale. Gan reti juodieji trumai. Jų gyslelės platesnės nei Tuber melanosporum, o skonis ir kvapas silpnesni.
✔ Tuber aestivum. Vasariniai trumai. Išoriškai panašūs į juoduosius, tačiau viduje šviesūs, silpnesnio skonio.
✔ Tuber magnatum. Tai patys brangiausi, unikalios rūšies baltieji trumai, augantys Italijoje, Pjemonto rajone, netoli Albos. Netaisyklingos formos, lygaus paviršiaus, apvalūs. Viduje panašūs į žemės riešutus. Jų ypatingas kvapas geriausiai atsiskleidžia trumų įbėrus jau baigiant gaminti patiekalą.
Kuo skiriasi šokoladas gastronomijai nuo to, kurį renkamės skanauti?
– Dažniausiai, šokolado gaminiai skirti konditerijai sudėtyje turi daug kakavos sviesto, juos lydyti ir naudoti gamyboje paprasčiau. Į tokį šokoladą kitų skoninių priedų nededama, todėl jis kartesnis, ryškiau atskleidžia tikrąjį šokolado skonį ir kvapą.
– Gaminant rinktinio šokolado plyteles, dėmesys kreipiamas į bendrą produkto skonį, tekstūrą, kvapą ir spalvą. Paryškinant ir subalansuojant skonines savybes taip, kaip gamintojas sugalvos jas atskleisti savo IŠSKIRTINĖJE plytelėje.
„Bean to bar“ arba „nuo pupelės iki plytelės“
Ant rūšinio šokolado dažnai galite pamatyti tokį užrašą. Ką jis reiškia?
Dažniausiai tai nedidelių, kraftinių šokolado gamintojų filosofija, kuomet jie labai atidžiai atsirenka žaliavą dar ūkyje, seka derlių, prižiūri apdorojimo būdus. Gamintojai ieško kokybiškai augintos ir paruoštos kakavos savo gaminiams ir geriausioms kakavos savybėms atskleisti.
„Bean to bar“ filosofijoje daugiausia dėmesio skiriama būtent pirminei žaliavai – kakavos pupelei.
Manoma, kad 50% šokolado kokybės lemia žaliava ir jos apdirbimas, o kiti 50% priklauso jau nuo gamybos recepto ir šokolado stiliaus pasirinkimo.
Rinkdamiesi „bean to bar“ galite būti tikri, jog šiam šokoladui gaminti kakava buvo atrinkta itin kruopščiai ir išsaugant gerąsias savybes!
Kodėl pasirinkome atstovauti Domori šokolado namus? Dėl išskirtinės meilės kokybiškam šokoladui, šokolado istorijai ir gamtai.
Tai nėra dar vienas greituoju pramoniniu būdu užaugintos kakavos produktas. Domori nuo 1994 metų turi savo kakavos plantacijas Venesueloje, „Hacienda San José“, kur puoselėdami tradicinius ir natūralius kakavos auginimo būdus, atkūrinėja Criollo kakavos medžių „populiaciją“.
Kurti šias plantacijas buvo labai drąsus ir toliaregiškas pasirinkimas. Juk tai rečiausios rūšies kakava, kurios kakavmedžių derlius labai nedidelis (Criollo kakavos medis subrandina tik apie 10% įprastinio kakavos medžio derliaus), medžiai lepūs! Tuo pačiu, tai kakavos istorija ir senasis, išskirtinis skonis.
Tai tikrų menininkų pasirinkimas ir idėjos puoselėjimas – auginti išskirtines pupeles, atkurti šokolado istoriją ir leisti visiems paragauti unikalių skonių!
Kaip vyno ar kavos, taip pat ir kakavos pupelių skoninės savybės priklauso nuo daugybės faktorių.
Rūšis, kilmės vieta, klimatas, dirvožemis, ūkininkavimo būdas ir galiausiai šokolado gamintojo apdorojimo būdai nulemia koks bus galutinis produkto skonis.
Majai, Centrinėje Amerikoje prieš tūkstančius metų auginę 𝘊𝘳𝘪𝘰𝘭𝘭𝘰 kakavmedžius, kakavą laikė dievų maistu. Dabar tik 0,001% pasaulio kakavos pagaminama iš 𝘊𝘳𝘪𝘰𝘭𝘭𝘰 pupelių, tačiau ji – labai vertinama dėl švelnaus skonio, nedidelio rūgšties ir kartumo kiekio.
CRIOLLO CHUAO
„Criollo“ yra pati vertingiausia kakavos rūšis, kuri nesenai buvo prie išnykimo ribos. Tai reta ir trapi kakava, kuri sudaro 0,001 % visos pasaulyje užauginamos kakavos.
Šios kakavos kokybė yra neprilygstama – ji neturi taninų, kurie suteikia kakavai rūgštumo ir sutraukimo pojūtį burnoje.
Chuao kakava, žinovų pripažįstama kaip išskirtinė, yra kilusi iš izoliuoto ir sunkiai pasiekiamo Chuao regiono Venesueloje. Tai labai reta kakavos rūšis, kurios grynumas per paskutinį šimtmetį buvo labai užterštas. Tačiau nuo 2002 m. „Domori“ savo plantacijoje Venesueloje pradėjo auginti gryną Chuao kakavą. Šios kakavos ankštis yra žaliai raudona, o pati kakava turi lazdyno riešutų, dulce de leche, lukumos ir mamey vaisių natas, kurios yra tipinės Criollo rūšiai.
FIOR DI SALE – druskos gėlės
Fior di sale išvertus iš italų kalbos reiškia druskos gėlės. Tai pati prabangiausia druskos rūšis, ypatingai vertinama viso pasaulio šefų. Vandenyne susiformuojantis ploniausias druskos sluoksnis yra renkamas tik rankomis, naudojant šimtmečius nusistovėjusias tradicijas ir laikantis itin aukštų kokybės standartų. Jos susidarymas labai priklauso nuo oro sąlygų – daugiausia druskos susikaupia vėjuotomis dienomis, be to, ji gali būti surenkama tik vasaros metu. Surinkta druska yra natūraliai išdžiovinama saulėje, nėra chemiškai apdirbama ar rafinuojama, todėl išlaiko natūralius druskoje esančius mineralus. Sakoma, jog dėl būtent džiovinimo metu atsirandančio gėlių aromato Fior di sale ir gavo savo pavadinimą. Ši druska išsiskiria salstelėjusiu skoniu ir smulkiais, greitai tirpstančiais kristalais.
CREMINO
„Cremino“ šokoladas yra kilęs iš Pjemonto, šiaurės Italijos. Jis sudarytas iš trijų sluoksnių: du išoriniai jo sluoksniai pagaminti iš gianduja šokolado, o vidinis gali būti kavos, citrinų ar lazdyno riešutų pasta. Tipiška „Cremino“ forma yra kubas.
Šį šokoladą pirmoje 19 a. pusėje sukūrė Ferdinando Baratti kartu su savo bendradarbiu Edoardo Milano Turino laboratorijoje, kuri vadinosi Baratti&Milano. Šioje laboratorijoje jie kūrė gėrimus ir saldumynus. Tačiau pirmieji rašytiniai šaltiniai „Cremino“ pamini tik 1934 m.
Italų automobilių gamintojas FIAT taip pat yra siejamas su „Cremino“ šokoladu. 1911 m. FIAT paskelbė itališko šokolado gamintojams konkursą, kurio užduotis buvo sukurti šokoladą naujojo Tipo 4 modelio išleidimo proga.
Varžybas laimėjo Majani iš Bolonijos. Jis sukūrė naują Cremino iš 4 sluoksnių vietoje 3: 2 tamsesni su gianduja, o likę du – su migdolų pasta. Majani įmonė šiuos saldainius gamina iki šiol.
Domori „Cremino“ gamina iš 2 sluoksnių giandujos ir vieno sluoksnio lazdyno riešutų kremo su trupučiu druskos, Taičio vanile, kad kuo geriau atsiskleistų lazdyno riešutų aromatas.
GIANDUJA
Po Napoleono karų 1861 m. Italijos vyriausybė padidino tam tikrų prekių, įskaitant kakavos pupeles, importo mokesčius, apsunkindama daugelio Italijos šokoladininkų pragyvenimą. Legenda byloja, kad išradingas Pieras Paulas Caffarelis („Caffarel“ šokoladų įkūrėjas) pradėjo kurti receptus, kuriuose buvo daugiau vietinių ingredientų, įskaitant garsiuosius Pjemonto lazdyno riešutus. Gautas saldumynas gerai žinomo personažo vardu pavadintas „gianduja“.
KAIP GAMINAMA GIANDUJA?
Pirmiausia skrudinami aukštos kokybės lazdyno riešutai, kad išsiskirtų jų aromatas. Tada jie sumalami į smulkius miltelius arba pastą.
Toliau šokoladas lydomas kartu su cukrumi iki vientisos masės. Atsižvelgiant į pageidavimus, gali būti naudojamas juodasis arba pieniškas šokoladas. Galiausiai šokoladas sumaišomas su lazdyno riešutais. Tradiciškai mažiausiai 30% galutinio produkto turi būti lazdyno riešutai.
„CRIOLLO“
„Domori“ turi didžiausią pasaulyje „Criollo“ kakavos kolekciją: tikrą skonio ir įvairovės paveldą, kuris buvo atkurtas siekiant skonio ir biologinės kakavos įvairovės.
„Criollo“ yra labiausiai vertinama kakavos rūšis, kuriai gresia pavojus išnykti: tai majų ir actekų kakava, kurios auginimo palaipsniui buvo atsisakyta dėl jos mažo derliaus. Tai reta ir trapi kakava, atstovaujanti tik 0,001% pasaulyje pagaminamos kakavos. Vis dėlto šios kakavos kokybė yra neprilygstama: natūrali be taninų, kurie suteikia produktui rūgštumą arba sutraukimo pojūtį burnoje.
„Criollo“ skonis yra išsskirtinis pasaulyje ir yra ypatingas savo kremiškumu, skonio išbaigtumu ir saldumu. „Criollo“ projektas buvo sukurtas 1994 m. ir dėka Gianlucos Franzoni „Domori“ atkūrė šios brangios kakavos veisles ir įsteigė Venesueloje „Hacienda San José“ – didžiausią „Criollo“ plantaciją pasaulyje.
„Slitti“ buvo įkurta 1969 m. kaip kavos skrudinimo įmonė, išsiskirianti produktų kokybe. Andrea Slitti dabar laikomas vienu iš svarbiausių šokolado amatininkų pasaulyje. Jo nuotykiai su kakava prasidėjo nuo patirties, įgytos šeimos kavos skrudinimo versle, o kava buvo vienintelis jo mokytojas, kuris nuvedė į šokolado pasaulį, taip suteikdamas patirties kuriant subalansuotus, nušlifuotus ir aromatingus mišinius. Jo įgūdžiai ir menininko gyslelė jam laimėjo iki šiol prestižiškiausius tarptautinius šokolado konkursus ir sukaupė pavydėtiną auksinių medalių sąrašą. Šiandien „Slitti“ yra vienas svarbiausių rankų darbo šokolado pavadinimų pasaulyje, o jų produktų linija yra prekiaujama daugiau nei 25 šalyse.
„DOMORI“ NUO PAT JOS ATSIRADIMO PRADŽIOS YRA TIKROJI REVOLIUCIJA
KAKAVOS PASAULYJE:
–pirmoji šokolado imone, kuri naudojo tik išskirtinai gera ir kokybiška kakava;
–pirmoji, kuri gamino šokolada iš reciausiai sutinkamos ir vertingiausios „Criollo“ kakavos;
–pirmoji sukurusi 100% tikro „Criollo“ šokolado plytele;
–pirmoji, kuri kontroliuoja visus tiekimo grandines etapus;
–pirmoji ir vienintele imone, turinti savo plantacija, kurioje auginama „Criollo“ kakavos ivairove;
–pirmoji šokolado imone, pradejusi naudoti „netradicini“ apdorojimo buda, kuris pagerina
originalu kakavos pupeliu aromata;
–pirmoji, kuri iš naujo atrado ir naudoja senoviška ir paprasta šokolado gaminimo formule,
naudojant tik kakavos pasta ir cukru;
–pirmoji sukure „Šokolado Degustacijos Koda“.
